Kuriu

Luka žaidė parke kartu su savo broliais. Visi linksmai sau dūko žaidimų aikštelėje ir vaikiškame laive vaizdavo piratus.

Kadangi Markas buvo vyriausias, per kiekvieną žaidimą jis norėdavo vaidinti piratų kapitoną. Jonas visada norėdavo būti kapitono padėjėju, nes buvo antras pagal amžių vaikas šeimoje. Luka buvo pati jauniausia, todėl broliai žaidimo metu visada jai liepdavo atlikti neįdomias užduotis, kažką tiesiog paduoti ar atnešti. Kartais mergaitė įsidrąsindavo paprašyti brolių leisti jai nors kartą pabūti piratų kapitone, tačiau šie visada atkirsdavo, jog ne tokios šio žaidimo taisyklės.

Vieną dieną Lukai buvo pavesta šluoti piratų laivo denį, nes ji, neva, prastai atliko anksčiau piratų kapitono paskirtą užduotį. Nukabinusi nosį mergaitė švarino laivą įsivaizduojama šluota. Netikėtai pasigirdo riksmas.

– Jonai, Luka! Pamečiau namų raktus. Ką dabar darysime?..

– Čia tai bėda… – nusiminė mažasis Jonas, – be raktų tikrai negalime grįžti namo…

Abu broliai nusiminę ėmė blaškytis po žaidimų aikštelę, tai viename, tai kitame kampe ieškodami pamestų raktų. Tačiau Luka, matydama kilusią sumaištį, priėjo prie laivo kapitono ir drąsiai šūktelėjo.

– Stop! Žinau, ką daryti.

Iš kišenės išsitraukusi menamą žemėlapį, Luka paklausė brolio:

– Kapitone, kur paskutinį kartą regėjote piratų lobį?

– Lobį? – sukluso abu berniukai, tačiau labai greitai perprato žaidimą ir įsitraukė.

– Lobis paskutinį kartą pastebėtas šį rytą, pone, – mūsų laivo pirmagalyje! – ryžtingai sušuko mažasis kapitono padėjėjas Jonas.

– Tiesa, iki ten teks pėdinti trylika žingsnių į vakarus, – parodė kryptį Markas.

– Tada ten ir keliaukime! – tarė Luka ir visi piratai patraukė link minėtos vietos.

Pasiekę laivo pirmagalį vaikai išsiskirstė ir labai atidžiai viską apžiūrėjo. Tada Luka pastebėjo kažką žibant.

– Štai jis – mūsų lobis! – džiaugsmingai sušuko ir pakėlė nuo žemės namų raktus.

Abu berniukai laimingi pribėgo prie sesers ir ją apkabino.

– Oho! – pasidžiaugė Jonas, – tai tikrų tikriausias šiandienos piratų lobis!

– Tu tikra šaunuolė, Luka, – šyptelėjo Markas, – kitą kartą kai žaisime piratus, galėsi būti kapitonė!