Sąvokos

Atsiprašau už neaiškumą. Štai išsamesnis sąvokų rinkinys pagal pateiktą temą:

Veiksmažodis – kalbos dalis, nurodanti veiksmą, būseną ar procesą.

Laikas – veiksmažodžio forma, rodanti, kada vyksta veiksmas (dabartis, praeitis, ateitis).

Asmenavimas – veiksmažodžio kaitaliojimas pagal asmenis (aš, tu, jis/ji, mes, jūs, jie/jos).

Skatinimas – liepiamoji veiksmažodžio forma, naudojama nurodyti ar prašyti, kad kas nors ką nors darytų.

Dabartis – laikas, rodantis veiksmą, vykstantį dabar (pvz., aš einu).

Praeitis – laikas, rodantis veiksmą, vykusį anksčiau (pvz., aš ėjau).

Ateitis – laikas, rodantis veiksmą, kuris vyks vėliau (pvz., aš eisiu).

Liepiamoji nuosaka – veiksmažodžio forma, kuria nurodome veiksmą (pvz., eik, valgyk).

Pradžia – veiksmo pradėjimas (pvz., aš pradedu skaityti).

Tąsa – veiksmo tęsimasis (pvz., aš skaitau).

Baigtumas – veiksmo pabaiga (pvz., aš perskaičiau).

Veiksmo vieta – kur vyksta veiksmas (pvz., mokykloje, parke).

Veiksmo laikas – kada vyksta veiksmas (pvz., vakar, rytoj, dabar).

Veiksmo būdas – kaip vyksta veiksmas (pvz., greitai, tyliai, atsargiai).

Veiksmo dažnumas – kaip dažnai vyksta veiksmas (pvz., kasdien, retai, kartais).

Asmuo – kalbos dalis, rodanti veiksmą atliekantį asmenį (aš, tu, jis/ji, mes, jūs, jie/jos).

Veiksmažodžio rūšis – veiksmažodžiai gali būti asmenuojami arba neasmenuojami.

Asmenuojami veiksmažodžiai – veiksmažodžiai, kurie gali būti keičiami pagal asmenis (pvz., aš einu, tu eini, jis eina).

Neasmenuojami veiksmažodžiai – veiksmažodžiai, kurie nėra keičiami pagal asmenis (pvz., eiti, būti).

Veiksmo objektas – daiktas ar asmuo, į kurį nukreiptas veiksmas (pvz., skaitau knygą, rašau laišką).

Veiksmo kilmė – iš kur kyla veiksmas (pvz., iš mokyklos, nuo stalo).

Veiksmo tikslas – kodėl vyksta veiksmas (pvz., mokytis, žaisti, padėti).